gnyda

×gnýda (l. gnida) sf. (1) 1. PrD150 glinda: Vaikas aptekęs gnýdoms KlvrŽ. Ištrink gnýdas su žibalu Akm. 2. scom. nevalgus, ėkštus žmogus ar gyvulys: Gnyda tas mano vyras – sriubtelėjo kelis šaukštus kopūstų, o mėsos su bulbėms visai nevalgė Trk. Ot gnydos paršeliai! Trk. 3. scom. Žd, Mžk šykštuolis: Be reikalo vaikščioji – iš gnydos nėko negausi Skd. Ką ten su tuo gnýda susidėsi! Sd.